Vienas iš svarbiausių saugumo faktorių kelyje – padangos.  Žieminės arba vasarinės – išsirinkti atrodo labai paprasta, tačiau, kai ateina pirkimo metas, paprastai kyla labai daug klausimų. Renkantis tinkamas padangas, svarbu atkreipti dėmesį į padangų gamintoją. Žinomi gamintojai kasmet padangų tobulinimui išleidžia milžiniškas pinigų sumas, todėl padangų gamybos technologija sparčiai tobulėja. Kartu su technologija, tobulėja ir padangų charakteristikos. Naujas padangas pagal jų kainas, galima skirstyti į tris klases :

• Premium
• Vidutinė
• Ekonominė

Padangų žymėjimas ir parametrai

Naujos padangos yra žymimos standartiniu ženklinimu, kuris informuoja pirkėją apie ypatybes ir tinkamumą tam tikromis vairavimo sąlygomis. Jeigu nerandate šio žymėjimo, nerekomenduojame pirkti tokių padangų, didelė tikimybė, kad padangos yra nesertifikuotos ir gali būti nesaugios.  Padangų kokybę ir atitikimą Jūsų poreikiams galima nuspręsti pagal šiuos parametrus, nurodytus prie kiekvieno padangų modelio.

Sukibimas su šlapia kelio danga

Kodėl tai yra svarbu?

Kiekvienas vairuotojas žino, kad kelio sąlygos gali keistis greitai ir netikėtai, o šlapia kelio danga yra pavojinga, nes automobilio valdymas stipriai pablogėja, dažniausiai ir matomumas taip pat. Taigi šis rodiklis leidžia jums suprasti, kaip keičiasi padangų sukibimo su keliu savybės keičiantis kelio dangai.

Skirtumas tarp A ir G lygio sukibimo yra didžiulis – net apie 18m stabdymo atstumo šlapia kelio danga.

Tiesa, geras sukibimas reiškia didesnį pasipriešinimą, todėl sunku suderinti ekonomiją su geru sukibimu, ypač naudojant vidutinės ir ekonominės klasės padangas. Todėl, perkant pigesnes padangas, tenka dažnai rinktis, kuris dalykas Jums yra svarbesnis – ekonomija ar geras valdymas.

O čia Premium klasės padangos ir suspindi- dėka naujausių gumos mišinių, šios padangos turi mažą riedėjimo pasipriešinimą (kuro ekonomija, padangų dėvėjimasis) ir gerą sukibimą su įvairiomis dangomis.

Degalų suvartojamas

Kiekvienos padangos ekonomijos lygis yra įvertinamas skalėje nuo A iki G (A yra ekonomiškiausia).

Netgi 20% kuro sąnaudų priklauso nuo padangų tipo, todėl šis punktas sudaro tikrai nemažą įtaką jūsų kelionių išlaidoms.

Aukščiausios ekonomijos klasės padangos pasižymi mažiausiu pasipriešinimu su kelio danga. Ši rūšis yra ne tik pati ekonomiškiausia, tačiau ir ekologiškiausia.

G klasės padangos dažniausiai turi didesnį, retesnį protektorių geresniam pravažumui. Šio lygio padangos sukuria didelį

pasipriešinimą su kelio danga riedant bei visiškai nepasižymi ekologija.

Triukšmo lygis

Visiems gerai žinoma, kad labai triukšmingos yra dygliuotos padangos. Tačiau ir įprastų padangų triukšmo lygis yra įvertinamas.

Triukšmo lygis yra vertinamas pagal tris skirtingus lygius (trys bangos prie garsiakalbio ikonos). Taip pat yra parašomas tikslus skleidžiamo garso lygis decibelais.

Trečio lygio (su trimis garso bangomis) padangų keliamas triukšmas gali būti net keturis kartus triukšmingesnis nei pirmo lygio (su viena garso banga)!

Dažniausiai triukšmingos padangos yra visureigiams bei sunkvežimiams.

Padangos ženklinimas

Padangų tipai

Norint saugiai važinėtis, būtina padangas keisti pagal sezoną. Padangos skirstomos į tris pagrindinius tipus, kurie priklausomi nuo sezoniškumo, kuomet padangos tinkamos naudoti. Vasaros sezonui, kada oro temperatūra yra didesnė nei 10°C ir dominuoja sausi orai, naudojamos vasarinės padangos. Jos tinkamiausios naudoti ant sausos kelio dangos. Esant šlapiai kelio dangai, tokios padangos praranda dalį savo techninių savybių, todėl lietingose vietovėse rekomenduojamos padangos, skirtos šlapiai kelio dangai ir turinčios protektorių, padedantį išstumti vandenį iš po padangų. Vasarinių padangų guma, oro temperatūrai nukritus žemiau 10°C, netenka savo savybių, tampa kietesnė ir nebe tokia saugi naudoti.

Žieminių padangų guma pritaikyta žemai temperatūrai, tačiau jos tampa nebe tokios efektyvios ant sausos kelio dangos. Jos sukurtos dirbti esant kitokiai temperatūrai nei vasarą-  esant aukštai aplinkos temperatūrai, prastėja sukibimas su kelio danga, padanga dėvisi žymiai sparčiau.

Technologijos stipriai tobulėja ir universalios (M+S) padangos yra puikiai tinkamos naudoti šalyse, kurios yra vidutinėje klimato zonoje. Bet kitose klimato zonose, kur oras šyla ar šąla daug labiau, efektyvumas stipriai mažėja: kai karšta- greičiau dėvisi, kai šalta – mažėja sukibimas su kelio danga.

Dėl savo ir aplinkinių saugumo vairuotojai padangas turi naudoti tokias, kurios priklauso esamoms oro sąlygoms ir atitiktų Kelių eismo taisyklėse (KET) numatytus reikalavimus.

Padangų montavimas ir balansavimas turėtų būti patikėtas meistrui, kuris yra ne tik susipažinęs, bet ir gerai išmano montavimo taisykles, tvarką ir turi tinkamą padangų montavimo įrangą. Ypač, jeigu Jūsų automobilyje yra montuojamos didesnio diametro žemo profilio padangos, nes neturint tinkamos papildomos įrangos, gali būti ir visai neįmanoma užmontuoti ant ratlankio, rizikuojate pažeisti ir lengvojo lydinio ratlankius. Tokio tipo padangų balansavimas reikalauja tikslesnių parametrų staklių. Dažniausiai tokias turi tik specializuoti autoservisai. Tokios staklės yra bent dvigubai brangesnės ir reikalauja daugiau patyrusio meistro.

Norint, kad padangos diltų tolygiai ir tarnautų ilgiau, ratų balansavimas turi būti atliekamas ne tik kiekvieną  kartą keičiant padangas, bet ir kas 10 000 km- kada vykdoma ratų rotacija ant automobilio.

Nesubalansuoti  ir netesisingai sumontuoti ratai gali sukelti daug nemalonių šalutinių poveikių:

• Sukelti vibraciją, nuvarginti vairuotoją ir sukelti diskomfortą;
• Padanga sprogti dėl montavimo pažeidimų;
• Padanga būti nesandari dėl montavimo klaidų, o to nepastebėjus ir tęsus kelionę su nepilnai pripūsta padanga, ją gali tekti ir išmesti;
• Sukelta vibracija lemti nevienodą ir greitesnį padangų nusidėvėjimą;
• Turėti įtakos važiuoklės dalių nusidėvėjimui.

Šiek tiek istorijos

Keleivinio salono oro šaldymo įtaisas buvo išrastas anksčiau, negu sukurtas kondicionierius. Ir netgi anksčiau negu automobilis. Ir nors dauguma automobilinių išradimų buvo atlikta Europoje, tačiau pirmasis kondicionierius automobilyje buvo pagamintas JAV. Pirmas automobilis, kuriame buvo sumontuotas mums įprastas kondicionierius, buvo 1939 metais pagamintas „Packard“. Norėdamas įjungti kondicionierių, šio automobilio vairuotojas privalėdavo užgesinti variklį ir ant kompresoriaus skriemulio uždėti dirželį, kad šis pradėtų veikti. 1940-1942 metais „Packard“ pagamino apie 1500 automobilių su oro kondicionieriais. 1941 metais apie 300 automobilių su kondicionieriais išleido kitas automobilių gamintojas – „Cadillac“. Šis gamintojas įvedė naujovę – kompresoriaus išjungimą rankenos pagalba. Laikui bėgant, 1966 metais JAV jau buvo 3,5 milijono automobilių su kondicionieriais, 1986 – aisiais – 20 milijonų. Šiuo metu JAV apie 80 procentų lengvųjų automobilių yra su kondicionieriais. Europoje šis procentas yra kur kas mažesnis, tačiau pastaraisiais metais sparčiai didėja, ypač kalbant apie naujų automobilių gamybą, kuriuose daugumoje oro kondicionierius montuojamas kaip standartinės įrangos dalis.

Kondicionieriaus veikimas

Automobilio kondicionierius veikia uždaru ciklu. Kompresorius pumpuoja freono dujas, kurios patekę į radiatorių atvėsta ir virsta skysčiu. Toliau per termoreguliacinį vožtuvą praėjęs skystis virsta dujomis. Freonas atiduoda šaltį, kuris nuo išgarintojo yra pučiamas į saloną. Freono dujos grįžta į kompresorių, kur yra suspaudžiamos iki aukšto slėgio ir virsta skysčiu. Toliau ciklas vėl kartojasi. Be abejo, šio ciklo veikimas priklauso nuo daugybės aspektų, taipogi neužtenka vien tik žinoti, jog kondicionierius veikia ir suteikia komfortą keliaujant automobiliu. Pagrindiniai aspektai, kurie trukdo tinkamą oro kondicionierių sistemos veikimą, pateikiami toliau.

Kondicionieriaus gedimai ir jo priežiūra

Automobilių su oro kondicionieriumi priežiūra yra brangesnė vien dėl papildomų agregatų po variklio dangčiu. Tačiau, tinkamai ir laiku prižiūrint visą kondicionavimo sistemą galima išvengti didelių finansinių išlaidų, ir tuo pačiu – išsaugoti savo sveikatą. Pagrindinės probleminės vietos, kur randami sistemos gedimai – tai kiauras oro kondicionieriaus radiatorius. Tai ypatingai aktualu senesniems automobiliams, kurie būna matę daug žiemos sezonų. Laikui bėgant, net ir aliuminiai radiatoriai oksiduojasi ir esant dideliam sistemos slėgiui, neatlaiko ir ima leisti freoną. Kitas galimas gedimas – kondicionieriaus kompresoriaus. Kompresorius yra esminė sistemos dalis, kadangi jo dėka paleidžiamas visos sistemos veikimas. Kompresoriaus viduje esanti elektromagnetinė ritė reguliuoja sistemos įjungimą/išjungimą. Tačiau, kompresoriaus mechanizmas linkęs gesti, ypač ilgą laiką nenaudojant kondicionieriaus sistemos. Taipogi jis dėvisi, kuomet nepakankamai užpildoma kondicionieriaus sistema – su freonu pildomas alyvos kiekis tampa nebepakankamas kompresoriui tepti, ir jo mazgai dyla labiau, nei turėtų.

Na o jei sistema veikia be priekaištų ir salone esančia vėsa džiaugiatės kasdien, norime priminti, kad kondicionieriaus veikimas nėra tik privalumas – už suteikiamą malonumą jam turite atsidėkoti ir pastovia priežiūra, kadangi nevaloma kondicionieriaus sistema gali tapti tikra bakterijų nešėja. Dirbant kondicionieriui ant kondicionieriaus garintuvo susidaro kondensatas, kitaip vandens lašeliai, prie kurių prilimpa įvairios dulkės, žiedadulkės nuo augalų. Kai kondicionierius išjungtas, šioje dulkių ir purvo terpėje pradeda veistis įvairios bakterijos, dėl to atsiranda nemalonus kvapas automobilio salone. Nepaisant to, pasak medikų, netinkamai eksploatuojamas oro kondicionierius taip pat gali tapti ir alerginių bei infekcinių ligų priežastimi. Tikrai taip, šioje sistemoje atsiradusios bakterijos, kurios oro latakais patenka į automobilio saloną kartu su pučiamu vėsiu vėjeliu, sukelia nemažai sveikatos problemų. Didžiąja dalimi būtent pelėsiai ir bakterijos sistemoje dažnai sukelia kvėpavimo takų problemų automobiliu važinėjantiems asmenims – pradeda perštėti gerklę, skaudėti galvą. Tad šio proceso pasekmės gali būti ne tik nemalonus kvapas automobilio viduje, bet ir gali būti sukeltos ligos ar infekcijos kaltininkas. Pasirūpinus tinkama sistemos dezinfekcija kasmet prieš šiltąjį sezoną, jūs išvengsite visų šių nemalonumų. Šio proceso metu ne tik pašalinamos bakterijos, bet ir suteikiamas geras kvapas visoje automobilio vėdinimo sistemoje. Taip vadinamas rūkas, kuris susidaro naudojant dezinfekcines priemones, patenka į oro padavimo sistemą, pereina per garintuvą ir kitus oro padavimo kanalus. Vidinėse sistemos paviršiuose rūkas kondensuojasi ir skystyje esančios aktyvios medžiagos pradeda naikinti bakterijas, grybelius, pelėsius ir kitus kenksmingus organinius junginius. Procedūra nereikalauja didelių investicijų, o rezultatas akivaizdžiai juntamas – po dezinfekcijos automobilio salone atsiranda malonus, neįkyrūs kvapas, kuris tampa nejuntamu jau po kelių dienų.

Dar vienas svarbus aspektas, norint tinkamai prižiūrėti visą automobilio vėdinimo sistemą – reguliarus salono filtro keitimas. Dažnas vairuotojas pamiršta šią procedūrą, kurią atlikus taip pat pagerėja oro cirkuliacija salone, sumažėja kenksmingų medžiagų patekimas į saloną. Įtin daug kenksmingų medžiagų ir neigiamų kvapų sulaiko aktyvios anglies salono filtrai, kurie sulaiko žalingų išmetamųjų dujų pateikimą į saloną. Aktyvios anglies filtrai savo veiksmingumu tikrai pateisina vartotojų poreikius – jie montuojami į didžiąją dalį naujų automobilių. Reguliarus salono filtro keitimas taip pat padeda sumažinti dulkių, bakterijų patekimą į automobilio saloną, tad rekomenduojama prieš kiekvieną sezoną, šalia kitų filtrų, pasikeisti ir salono filtrą.

Patarimai, eksploatuojant automobilį su kondicionieriaus sistema:

Kasmet prieš šiltąjį metų laikotarpį patikrinkite visą sistemą – sandarumą, freono lygį;

Naudokitės tik tų servisų paslaugomis, kurie naudoja tinkamas medžiagas kondicionieriaus sistemos priežiūrai ir pildymui;

Ruošiant sistemą prieš sezoną, nepamirškite ir salono filtro keitimo – jis taipogi daro didelę įtaką visos vėdinimo sistemos sklandžiam veikimui;

Kasmet dezinfekuokite sistemą nuo bakterijų ir pelėsių;

Venkite didelių temperatūrinių skirtumų tarp esamos temperatūros automobilio salone ir tvyrančios lauke.

Trumpai apžvelkime, kokie būna stabdžių skysčiai ir kuo gi jie skiriasi. Visų pirma, visi stabdžių skysčiai žymimi raidėmis DOT – tai JAV valstybinės įstaigos Department of Transportation trumpinys. Būtent ši įstaiga ir parengė FMVSS 116 DOT reikalavimus, pagal kuriuos stabdžių skysčiai skirstomi į DOT-3, DOT-4, DOT-5,DOT-5.1.

Pirmiausiai apžvelkime skysčius, kurie mums iš esmės nereikalingi: DOT-2 ir DOT-5.

DOT-2 – tai mineralinis stabdžių skystis (nuo sovietinių laikų žinomas kaip NEVA/ BSK), pagamintas iš ricinos aliejaus ir alkoholio mišinio. Šio sauso skysčio virimo temperatūra ne mažesnė kaip 190°C,o šlapio – ne mažesnė kaip 140 °C. Skystis nehidroskopinis (iš aplinkos nepritraukia vandens molekulių), taip pat – jo greičiausiai jau negamina, tai daugiau ir nesiplėsime.

DOT-5 – pagamintas iš sintetinės silikoninės bazės:

Di-2-ethylhexyl sebacate

Dimethyl polysiloxane

Tributyl phosphate

Dažniausiai prie tokių skysčių didelėmis raidėmis prirašyta ,,Silicon based“ ar panašiai, skystis taip pat nehidroskopinis. Sauso skysčio virimo temperatūra ne mažesnė kaip 260 °C, o šlapio – kaip 180 °C. Skysčio klampumas prie -40 °C ne didesnis kaip 900 mm2/s. Netinkamas naudoti kasdien, nes labai graužia gumas. Be to, DOT-5 negalima maišyti nei su vienu kitu stabdžių skysčiu.

Verta žinoti, kad DOT-5 ir DOT-5.1 yra dvigubai skystesni už DOT-4 ir DOT-3, todėl stabdžiai būna daug jautresni, bet sistemoje dažniau pasitaiko prasisunkimas.

Visi DOT-3, DOT-4 ir DOT-5.1 yra sintetiniai ir gali būti maišomi tarpusavyje, todėl bet kokie kiti užrašai ant bakelio – marketingas.

Stabdžių skysčiai DOT-3, DOT-4 ir DOT-5.1 yra pagaminti glikolių ir jų eterių pagrindu:

Alkyl ester

Aliphatic amine

Diethylene glycol

Diethylene glycol monoethyl ether

Diethylene glycol monomethyl ether

Dimethyl dipropylene glycol

Polyethylene glycol monobutyl ether

Polyethylene glycol monomethyl ether

Polyethylene oxide

Triethylene glycol monobutyl ether

Triethylene glycol monoethyl ether

Triethylene glycol monomethyl ether

Dėl to šie stabdžių skysčiai yra hidroskopiniai – prisitraukiantys vandens iš atmosferos. Kritine riba laikoma 3,5 % vandens bendroje masėje, todėl stabdžių skysčiai ir turi 2 virimo temperatūras – sausą ir šlapią. Kaip galėjote pastebėti, 3,5 % vandens virimo temperatūrą sumažina 70-80 laipsnių:

DOT-3 205 ° 140 °C

DOT-4 230 °C 155 °C

DOT-5.1 260 °C 180 °C

Tokie yra minimalūs reikalavimai. Taip pat gali būti, kad vieno gamintojo DOT-4 virimo temperatūros bus geresnės nei kito DOT-5.1 stabdžių skysčio.

Kam apskritai reikalinga žinoti apie šias temperatūras? Trumpai tariant, stabdžių skystis nėra suspaudžiamas, tačiau jei jis užvirtų – atsirastų oro burbuliukų ir skystis būtų suspaudžiamas. Tarkime, jei važiuotumėte labai dideliu greičiu, labai tikėtina, kad stabdžiai ,,dingtų“ – sėkmės atveju sustotumėte žemindami pavaras. Po to stabdžiai vėl turėtų pradėti veikti, kadangi stabdžių skystis bus atšalęs – tokiu atveju nuvykus į automobilių servisą, problema greičiausiai nebus surasta.

Taigi jei skystyje yra virš 4 % vandens, skystis yra praradęs savo spalvą arba matomos priemaišos – jį būtinai reikia keisti. Kaip tai nustatyti? Deja, patys to nepadarysite, tam reikalinga laboratorija ir sudėtingi tyrimai.

Svarbu žinoti, kad stabdžių skystis yra necirkuliuojantis, todėl stabdžių skystis bakelyje neturi nieko bendro su ,,dirbančiu“ stabdžių skysčiu tarp cilindro ir suportų. Tuomet kaip žinoti, kas kiek laiko jį keisti? Jei saugote save ir savo automobilį, pasikeiskite bent kas keletą metų.

Informaciją parengė Marius, susistemino UAB ,,Remonto centras” komanda

Ar visuomet plačiai reklamuojami specialūs alyvų priedai pagerina variklio darbą, o gal tai tik marketinginis triukas? Šįkart plačiau apie tai.

Niekam ne paslaptis, kad į alyvas dedama įvairių priedų: detergentų (plaunančiųjų priedų, neleidžiančių oksidacijos produktams prikibti prie detalių paviršiaus ir ten kauptis), dispersantų (išlaikančių nuosėdas ir priedegas suspensijoje, neleisdami joms sukibti į didesnius darinius ir vėl nusėsti, pridegti), polimerinių tirštiklių, priešdiliminių (anti wear) priedų, medžiagų, kad alyva neputotų ir panašiai. Anksčiau alyvą ,,turtindavo“ įvairiausiais kitais priedais – variu, teflonu, švinu, siera, aliuminiu, tačiau visa tai senieji varikliai tiesiog prarydavo. Vis dėlto, ne tik šie senieji, bet ir visi minėti šiuolaikiniai priedai degdami palieka pelenus (turėkite omeny, kad tai ne tas pats kaip suodžiai, kuriuos palieka, tarkime, dyzelio degimas). Šiuolaikiniuose varikliuose esančios tokios sistemos kaip EGR (valdo išmetamųjų dujų recirkuliaciją), DPF (sulaiko kietąsias daleles bei suodžius iš išmetimo sistemos ir juos pašalina), CAT (seka katalizatoriaus temperatūrą ir kuro kiekį išmetimo sistemoje) kartais gali atrodyti tarsi ir nebūtinos, tačiau jos padeda išvengti taršos ir užtikrinti ekologinius reikalavimus, kas, ko gero, yra sąmoningo šiuolaikinio žmogaus pasirinkimas. Vienas iš alyvos vertinimo kriterijų būtent ir yra jos peleningumas, techniniuose dokumentuose žymimas ,,oil’s sulfated ash“. Alyvos skirstomos į low SAPS, mid SAPS arba full SAPS (sulfated ash, phosphorus and sulfur), kitaip tariant, pagal sulfatinių pelenų, fosforo ir sieros kiekį.

Iš visų išmėgintų priedų alyvoje palikti tik patys būtiniausi: cinkas, fosforas kaip priedai nuo dilimo ir kalcis bei magnis kaip detergentai/ dispersantai. Sudėtyjekartaisbūna ir molibdeno ar organinio boro, tačiau šių medžiagų kiekis yra griežtai ribojamas.

Raminanti žinia ta, kad kiekvienas variklių gamintojas reglamentuoja, kokia alyva yra tinkama būtent jo varikliams. Tam, kad šiuolaikinės alyvos veiktų su sąlyginai nedideliu priedų kiekiu, jų bazinė alyva ir pati receptūra turi būti kokybiška (iš esmės tokioje sudėtyje neturėtume rasti boro nitrido ar molibdeno disulfidų). Būtent todėl pagrindinė išvada ir taisyklė yra tokia – jei alyva yra aprobuota, tai ji bus klasikinės receptūros ir iš jos reikia tikėtis ne stebuklo, o kokybės.

Jeigu nuo įprastų variklių persikeltume prie sportinių bei jiems skirtų alyvų, jau nebekalbėtume apie EGR ar DPF sistemas, ir tam tikra prasme turėtume pamiršti ekologiją. Kadangi šiuo atveju reikalingas staigus ir kaitrus, o ne kuo ekologiškesnis degimas, rimtose lenktyninio (race) tipo alyvose aptiksime įspūdingą priedų kiekį. Jeigu standartinėje alyvoje būna apie 1200 – 1500 ppm (milijoninių dalių) priedų, tai tokiose lenktyninio tipo alyvose kaip Red Line, Royal Purple, Amsoil ar Extreme jų būna apie 4000 – 4500 ppm. Tai tuo pačiu reiškia, kad alyva negali būti lenktyninio tipo, jei ji kurio nors gamintojo yra aprobuota pagal API, SN, SM ar ACEA klasifikaciją.

Trumpai ir ramiai tariant, alyvose nėra jokių ypatingų priedų, viską lemia esamų priedų kiekis, todėl net negali būti vienareikšmiško atsakymo į klausimą, kokia alyva geriausia. Daug tikslesnis ir reikalingesnis būtų klausimas – kokia tai alyva ir kur ji bus naudojama, nes kaip visuomet – visur svarbiausia išlaikyti balansą.

Linkime sklandaus Jūsų ir automobilio variklio darbo:)

Parengė Marius, informaciją susistemino UAB ,,Remonto centras“ komanda

Ne vienerius metus grąžindami gyvenimą automobiliams, supratome, kad dauguma nemalonių situacijų kyla vien dėl neteisingos komunikacijos tarp kliento ir serviso. Ir čia nėra vien teisių ar neteisių, klaidų daro abi pusės. Nors vyrauja taisyklė, jog klientas visada teisus, tačiau pats to nenorėdamas, kartais klientas padaro klaidų. Taigi kokios dažniausios klientų klaidos, sukeliančios nesusipratimus?
Dažniausia – neteisingas gedimo nurodymas ir reikalavimas jį pašalinti, ignoruojant kitus gedimus. Žinoma, tokią galimybę ir pasirinkimą visuomet paliekame Jūsų nuožiūrai, tačiau kartais žmonės savarankiškai nustato ne tuos, ne pagrindinius arba ne visus gedimus, o remontuodami nurodytą gedimą ir matydami kitus, sąlygojusius atsiradusią automobilio problemą, būtinai pranešame klientui. Neatlikus išties reikiamų darbų, klientai stebisi, kodėl automobilio veikimas nepagerėjo, problema atsinaujino, pakeista dalis vėl susidėvėjo. Tuomet remontas kainuoja dvigubai ir daugiau, todėl rekomenduojame pašalinti visą problemą iš karto. Dėl tos pačios priežasties klientai būna nemaloniai nustebinti, kuomet taisant atrastą gedimą atsiranda papildomų darbų. Būtent pradėjus remontą ir išardžius tam tikrus komponentus išryškėja papildomi gedimai, kuriuos galima ir rekomenduotina pašalinti ta pačia ardymo darbo kaina. Informavus klientus, kad automobilio remonto kaina didėja, dažnai tenka išgirsti prieštaravimų. Suprantame tokius skundus ir susirūpinimą, todėl servisas turi visada paaiškinti, jog automobiliai nėra nauji, yra vairuojami įvairiomis lietuviško klimato sąlygomis, patiria didelius temperatūros pokyčius ir drėgmę, todėl kai kurios, ypatingai važiuoklės dalys, būna labai susidėvėjusios ir keičiant gali trūkti, lūžti, galiausiai subyrėti – jas keičiame naujomis, dėl ko taip pat gali keistis remonto sąmata.
Aptarę klientų daromas klaidas, peržiūrėkime, ką ne taip daro servisas.
Visų pirma, vadovaujamės nuostata, kad klientas turi būti informuotas ir žinoti savo automobilio remonto eigą ir kainų pokyčius. Tik gavus patvirtinimą atliekame darbus, o dažni skambučiai sudaro kainos kėlimo įspūdį. Nors vieni servisai tiesiog informuoja klientą, kiti galbūt piktnaudžiauja, todėl klientų pasitikėjimas mažėja. Dėl didelio automobilių srauto dažnai ir geras servisas negali skirti norimo dėmesio klientams, todėl stengiamės kuo daugiau informacijos suteikti klientui atsiimant automobilį po remonto, perspėti apie galimus važiavimo pokyčius, atsargumo priemones.
Taupant klientų pinigus siūlomos patikimų gamintojų, tačiau dažnai brangesnės dalys, tai sukelia dalies žmonių priešiškumą. Dažnai servisas nepilnai informuoja klientą apie tokios rekomendacijos priežastis ir nenušviečia alternatyvų – kas bus, jeigu..?
Konfliktų beveik nebūtų, jei ir servisas, ir klientas matytų vieni kitus kaip partnerius. Interesas bendras – tvarkingas važiuojantis automobilis, kuris nekelia grėsmės eismo dalyviams. Mes, kaip profesionalus specializuotas automobilių servisas, siekiame vairuotojų saugumo ir remonto kokybės, o klientas, pagal atliktus virtualios anketinės apklausos rezultatus, laukia iš mūsų kokybiško aptarnavimo, informacijos ir tinkamos kainos. Viskas įmanoma – reikia tik daugiau bendrauti. Užsukite į svečius – pamatysite, kad mes stengiamės bendrauti Jūsų kalba;)